Paminėję Jėzaus gimimą pasaulyje, šiandien minime pirmojo kankinio šv. Stepono gimimą dangui. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tarp šių dviejų minėjimų nėra nieko bendra, iš tiesų juos sieja labai stiprus ryšys, - sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į romiečius ir piligrimus antrosios Kalėdų dienos vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę.
Kalėdų liturgijoje girdėjome skelbiant: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1,14). Šventasis Steponas trikdė tautos vadovus, nes kupinas Šventosios Dvasios (plg. Apd 6,5) tikėjo ir skelbė naują Dievo buvimą tarp žmonių. Jis žinojo, kad Jėzus yra tikroji Dievo šventykla, kad jis atėjo ir tarp mūsų apsigyveno, tapęs viskuo, išskyrus nuodėmę, toks kaip mes.
Iš tiesų, sakė popiežius, Stepono skelbiama Jėzaus žinia yra nepatogi ir stato žmones į nepatogią padėtį, meta iššūkį supasaulėjusiai religinei valdžiai, provokuoja sąžines. Jėzui atėjus, žmonės turi atsiversti, keisti mąstyseną. Steponas ištikimai iki pat mirties skelbė šią žinią. Jo paskutiniai žodžiai buvo dvi maldos: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią“ ir „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės“ (Apd 7,59-60). Šiuose paskutiniuose Stepono maldavimuose girdime nukryžiuoto Jėzaus ištartų žodžių aidą: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (Lk 23,46) ir „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (34). Šventasis Steponas galėjo ištarti tuos žodžius vien dėl to, kad Dievo Sūnus atėjo į pasaulį, dėl mūsų mirė ir prisikėlė. Kitaip joks žmogus nebūtų galėjęs ištarti tų žodžių.
Ir mes, atsiklaupę prie Kūdikio Jėzaus prakartėlės, galime jį melsti: „Viešpatie Jėzau, atiduodame tau savo sielą, priimk ją“, kad sugebėtume gyventi pagal Evangeliją.
Jėzus yra mūsų tarpininkas ir jis mus sutaikina ne tik su Tėvu, bet ir tarpusavyje. Jis yra šaltinis meilės, kuri padaro įmanomą mūsų bendrystę su broliais ir seserimis. Jos dėka mes mylime vieni kitus, įveikiame susipriešinimus ir nuoskaudas. Žinome kokios nemalonios yra nuoskaudos, kiek daug žalos atneša. Jėzus tai pašalina ir padaro, kad mes galėtume vieni kitus mylėti. Tai Jėzaus stebuklas. Prašykime Jėzų, gimusį dėl mūsų, kad padėtų mums pasitikėti Tėvu ir mylėti artimą. Tokia laikysena perkeičia gyvenimą, padaro jį grąžų ir vaisingą.
Mariją, Išganytojo Motiną ir Kankinių Karalienę, su pasitikėjimu meldžiame, kad padėtų mums priimti Jėzų kaip mūsų gyvenimo Viešpatį ir mums patiems tapti drąsiais jo liudytojais, nebijančiais asmeniškai sumokėti už ištikimybę Evangelijai. (Vatikano radijas)
